Search Results for: "kino klasika"
Pasakojant apie gegužės „Skalvijos“ kino klasikos vakarų filmą „Fickaraldas“ (1982) norisi pradėti nuo jo aistringo režisieriaus Wernerio Herzogo pristatymo, vėliau pereiti prie jo ir pagrindinio vaidmens aktoriaus Klauso Kinskio abipusės neapykantos, vėliau pabandyti perteikti egzotišką pagrindinę scenarijaus idėją. Apie tai ir svajones po truputį.
VšĮ „Meno avilys“ ir Lietuvos ambasadai JAV bendradarbiaujant, balandžio 9-12 dienomis Niujorke bus rodomi lietuvių kūrėjų dokumentiniai kino filmai. Viename žymiausių kino muziejų Museum of the Moving Image (Judančio vaizdo muziejuje) pristatomi „Meno avilio“ iniciatyva suskaitmeninti ir restauruoti septyni lietuvių dokumentinio kino istoriją reprezentuojantys kūriniai.
Vasarai persiritus į antrą pusę, tęsiasi lietuviško kino festivalis po atviru dangumi „Apie laisvę. Lietuviškai“. Kiekvieną rugpjūčio ketvirtadienio vakarą kino mylėtojų ir toliau lauks lietuviškų filmų peržiūros bei pokalbiai su jų kūrėjais kino seansuose „Kinas po žvaigždėmis“ „Piano.lt“ kiemelyje.
„Jaunieji turkai“ – būtent taip buvo vadinami Jeanas-Lucas Godardas, François Truffaut, Claude’as Chabrolis ar Éricas Rohmeras. Tokį apibūdinimą išvardintiems prancūzams pelnė maišto dvasia ir veržimasis į rytojaus kiną. Jie buvo Naujosios bangos branduolys, pradėjęs kurti laisviau, originaliau, naudojantis technologine pažanga, bandant išgryninti individualų stilių, išleidžiant kuo mažiau pinigų, iškeliant negirdėtus vardus, eksperimentuojant su įprastinėmis filmo sudedamosiomis dalimis. Naujosios bangos judėjimas netruko ilgai, tačiau jo pėdsakas kino istorijoje, ir ne tik prancūzų, gana ryškus iki šiol.
Klasikinis menas, nesvarbu tai kinas, literatūra, muzika, dailė – reikalauja išskirtinio pasiruošimo. Žinoma, juo galima tik mėgautis, tačiau kartais žinių trūkumas apie laikmetį, iš kurio kūrinys atkeliavo, trukdo tai daryti. Vienas iš tokių pavyzdžių – sausio mėnesio sekmadieniniai kino klasikos vakarai „Skalvijoje“, kviečiantys pažiūrėti prancūzų režisieriaus Jeano Cocteau’o filmą „Orfėjas“ (Orphée, 1950).
Vyresnioji karta neabejotinai prisimena auksine klasika virtusią juostą apie rimtą neišvaizdžią vadovę, kuri, užsimezgus romanui su kukliu pavaldiniu, pražysta it gražiausia gėlė ir suminkštėja kaip pliušinis meškiukas. Ar dar prisimenate 1977-ųjų klasikinę E.Riazanovo komediją „Tarnybinis romanas“? Galbūt laikai ir pasikeitė, tačiau tarnybiniai romanai neišnyko. Jau kovo 25 dieną kino teatruose pamatysime naują ir modernią tos pačios meilės istorijos interpretaciją „Tarnybinis romanas. Dabartiniai laikai“, kuri turėtų sukelti nostalgiją vyresniajai kartai ir tapti puikia pramoga šiuolaikiniam jaunimui.
Liudmila Kalugina (akt. Svetlana Khodchenkova) – verslo ryklys, sėkmingos kompanijos savininkė. Ji atsidavusi darbui ir neturi jokio asmeninio gyvenimo. Anatolijus Novoselcevas (akt. Vladimir Zelenskij) – jos pavaldinys, finansų analitikas. Namuose jo kasdien laukia dvi dukros. Gyventų sau Liudmila ir Anatolijus ramiai ir atskirai, tekėtų jų gyvenimai nusistovėjusia ir gerai pažįstama vaga: ji kariautų su konkurentas, jis – kapstytųsi popierių šūsnyje ir augintų dukreles… Tačiau netikėtai – tiek jiems patiems, tiek aplinkiniams – tarp vadovės ir pavaldinio užsimezga aistringas tarnybinis romanas.
Šių dienų vienos didžiausių Rusijos kino žvaigždžių Svetlana Khodchenkova bei Vladimir Zelenskij įsimylėjėlius vaidina jau nebe pirmą kartą. Kartu juos galėjome pamatyti ir daug simpatijų sulaukusioje komedijoje „Liubov v bolshom gorode“ bei dar sėkmingesniame jos tęsinyje. Filmą puošia ir lietuviams puikiai iš serialo „Auklė“ bei šou „Ugnis ir ledas“ pažįstama Anastasija Zavorotniuk.
Pabandėme palyginti puikiai pažįstamą filmo versiją ir linksmą šių laikų perdirbinį, kurį kino teatruose galėsite pamatyti jau nuo kovo 25 dienos:
Nors į turistinius gidus galima įtraukti praktiškai visą Italiją, vis dėlto yra tokių vietų, kurias ir turistai, ir patys italai ypatingai vertina. Vienas didžiausių šalies kelionių organizatorių jau nuo ateinančios vasaros rengia keliones į geriausiais Italijos kurortais garsėjantį Riminį, kur ilsisi ir patys italai. Ieškantiems kaitresnės saulės, aštresnės picos su mafijos prieskoniais rekomenduojama Sicilijos sala. Kur už kiekvieno kampo slepiasi vis kita istorija.
Įtempto siužeto filmų mėgėjai tikriausiai niekuomet nepamirš 1975 metais dienos šviesą išvydusio Steveno Spielbergo režisuoto trilerio „Nasrai“. Trimis „Oskaro“ statulėlėmis apdovanota juosta vėliau turėjo dar du tęsinius ir drąsiai gali būti vadinama savo žanro klasika. Šis legendinis filmas atgis šiek tiek kitokiu amplua. Kūrėjai tikrai pasistengė, kad veiksmo ir įtampos netrūktų. Trileris „Sekluma“ jau dabar kino kritikų vadinamas naujosios kartos „Nasrais“.
Praėjusią savaitę kalbėjome apie filmą „12 vergovės metų“ („12 Years A Slave“, rež. Steve McQueen), gavusį „Auksinį gaublį“ geriausio draminio filmo nominacijoje. O štai filmo „Dalaso pirkėjų klubas“ (Dallas Buyers Club, rež. Jean-Marc Vallée) aktorius Matthew McConaughey šioje ceremonijoje buvo paskelbtas geriausiu 2013 metų aktoriumi. Jo kolegai tame pačiame filme – J aredui Leto – „Auksinis gaublys“ atiteko už geriausią antraplanį vaidmenį.
Vilniuje žiemos laikas dažnai tampa ypatingai jaukus ir šiltas, nes atneša „krūvą“ kino festivalių. Telieka tik įsikibti draugui į parankę, patogiai įsitaisyti kino salėje ir žiūrėti, žiūrėti! Visai netrukus kino mylėtojus ir ne tik į kino sales kvies pamėgtas, devintasis kino festivalis „Žiemos ekranai“.